baltušninkas

×baltùšninkas (-nykas), -ė (hibr.) smob. (1) 1. kas balto veido, šviesiaplaukis (ppr. apie vaikus): Jų mergaitė buvo tokia baltùšnykė Ėr. 2. (plg. l. bołtusznik) kailiadirbys, kailius: Nešk kailius pas baltùšnyką Knv. Išdirbdamas kailius, baltùšnykas daug vilnų prisipeša Lš. Baltùšnykai kailius baltai dirba Ds.